Sensorinio marketingo pradžia yra žmogaus protas, kuriame vyksta įvairūs neuro procesai ir psichologinės reakcijos. Kiekvienas pojūtis – rega, klausa, uoslė, skonis ir lytėjimas – daro įtaką vartotojų elgsenai, sprendimams ir emociniam ryšiui su prekės ženklu.
Šiais laikais rinka yra perpildyta prekių ženklų, siūlančių panašius produktus ar paslaugas. Norint būti pastebėtam, labai svarbu išsiskirti. Vienas iš efektyviausių būdų – sensorinė rinkodara. Ji leidžia sukurti gilesnį emocinį ryšį su vartotoju ir padeda prekės ženklui „įstrigti” klientų pasąmonėje, išlieka pirmu pasirinkimu, kai vartotojas planuoja naują pirkinį.
Kvapai, garsai, išvaizda, skonis ar lytėjimas gali sustiprinti pozityvius jausmus prekės ženklui su prekės ženklu ar jo siūlomam produktu/paslauga. Nors sensorinė rinkodara yra dažniausiai taikoma fizinėje aplinkoje – parduotuvėse, restoranuose ar renginiuose – vis dažniau matome, kaip tokios rinkodaros elementai yra įtraukiami į skaitmeninę erdvę. Socialinėse medijose pasitelkiami ASMR, spalvų vizualinė estetika, pagrįsta spalvų psichologija, ar net garsiniai logotipai (angl. Audio branding), kurie padeda formuoti išskirtinį ir lengvai atpažįstamą prekės ženklo įvaizdį.
Kalbant apie socialines medijas, jutiminė rinkodara naudojama šiais pagrindiniais būdais:
- Perteikti produkto kvapą ar tam tikras savybes.
Pavyzdžiui, Amsterdame įsikūrusi kvepalų kompanija „Fugazzi“ pardavinėja kvepalus, pasitelkdami sensorinį marketingą. Nuotraukose naudojami ledai, karamelė ir vanilės pupelės priverčia klientą pajusti daugiau. Leidžia ne tik geriau įsivaizduoti kaip kvepia produktas, bet ir netradicinio pateikimo pagalba išsiskirti iš konkurentų.
Visiška priešingybė kvepalų vizualams – „Nyx Cosmetics“ balandžio pirmosios pokštas: netikėti lūpų aliejaus skoniai. Buvo pristatyti šeši originalūs variantai, tarp jų – raugintų agurkėlių, aštraus sūrio rameno ir alyvuogių aliejaus ledų skoniai. Komentatoriai į šį humoristinį sprendimą reagavo pozityviai ir gailėjosi, kad kai kurie aliejų skoniai buvo netikri.
- Paversti produktą buities dalimi
Šiam reklamos būdui naudojama kasdienė aplinka, kurioje dažniausiai matome produktą: kavinėje, rankinėje, vonioje ir panašiai. Taip perteikiamas produkto prieinamumas, paprastumas, produktas tampa artimas. Tokiu sensoriniu marketingu užsiima ir lietuviški prekių ženklai kaip „Uoga Uoga” ar „Karikartel”. Uoga uoga įlieja savo produktus į pirkėjų kasdienybę, o Karikartel juvelyrika pasitelkia gardžiais rekvizitais.
Regėjimas yra vienas iš stipriausių jutimų – spalvos, šriftai, dizainas nulemia, kaip vartotojai interpretuoja prekės ženklą. Pavyzdžiui, raudona spalva dažnai siejama su energija ir skatina impulsyvius pirkimus, ją naudoja tokie prekių ženklai kaip „Coca-Cola“ ar „McDonald’s“. Garsas taip pat atlieka svarbų vaidmenį: foninė muzika parduotuvėje gali prailginti klientų apsipirkimo laiką, o garsiniai logotipai, kaip „McDonald’s, I’m loving it“ melodija, padeda sukurti stiprų atpažįstamumą.
Be vizualinio ir garsinio poveikio, kiti pojūčiai, kaip uoslė, lytėjimas ir skonis, taip pat gali lemti vartotojų sprendimus. Kvapų rinkodara dažnai naudojama viešbučiuose ar parduotuvėse,siekiant sukurti malonią atmosferą, pavyzdžiui, „Abercrombie & Fitch“ ilgą laiką garsėjo savo intensyviu firminiu kvapu „Fierce“. Lytėjimas yra ypač svarbus prabangos prekių rinkoje, kur gaminio ir pakuotės kokybė gali nulemti vartotojo suvokimą apie jo vertę.
Galiausiai, gastronominė rinkodara dažnai naudojama maisto ir gėrimų rinkoje, kur nemokamos degustacijos skatina klientus išbandyti naujus produktus ir sukuria emocinį ryšį su prekės ženklu. Na, o įvairių pojūčių derinimas sukuria unikalią ir įsimintiną vartotojų patirtį.
Sensorinė rinkodara yra galingas įrankis, padedantis prekės ženklams išsiskirti perpildytoje rinkoje ir sukurti ilgalaikį ryšį su vartotojais. Pasitelkiant įvairius pojūčius – regą, klausa, uoslę, skonį ir lytėjimą – yra skatinamos emocijos ir atmintis, kurios leidžia prekės ženklams „įstrigti“ vartotojų pasąmonėje. Ši rinkodaros forma veikia ne tik fizinėje aplinkoje, bet ir vis dažniau tampa svarbi skaitmeninėje erdvėje, kur įvairūs sensoriniai elementai padeda formuoti išskirtinius ir atpažįstamus prekių ženklus. Tinkamai sujungus pojūčius, galima sukurti ne tik patrauklią, bet ir emociškai įsimintiną vartotojo patirtį, kuri veda prie didesnės lojalumo ir pirkimo tikimybės.
