Vis dažnėjantis politinių aktualijų viešinimas socialiniuose tinkluose verčia susimąstyti apie pastarųjų įtaką visuomenei. Socialiniai tinklai natūraliai tapo ne tik kasdienės mūsų saviraiškos dalimi, bet ir neatsiejamu visuomenės gyvenimo koordinatoriumi. Ši išvada prašosi suvokiant, jog per pastaruosius dvidešimt metų išaugęs naudojimasis technologijomis ir itin sparti jų raida pakeitė ne tik techninius sprendimus, bet ir socialinius reiškinius.
Socialinės medijos yra viena populiariausių komunikacijos formų. Tai atliepia ir žmonių susitelkimą bei mobilizavimąsi įvairiais būdais: ar tai būtų vietinės reikšmės savivaldos susirinkimai, piketai ar protestai, jų dalyviai skatinami telktis socialiniuose tinkluose. Vienas iš ankstyviausių nagrinėtų politinės mobilizacijos atvejų socialinėse medijose – Arabų pavasario mitingai Egipte 2011 metais. Protestais buvo siekiama demokratizacijos ir valstybės politinės sistemos reformų. Revoliucijos metu pagrindiniais sklaidos šaltinias tapo būtent socialinės medijos. Jos ne tik informavo apie artėjančius susibūrimus, bet ir buvo nešališkos režimui, todėl nenukentėjo žodžio laisvė. Protestuotojai skleidė žinią apie šalyje vykdomus pilietinius protestus ir susirėmimus su valstybės valdžios deleguotomis karinėmis pajėgomis. Toks žinios sklidimas buvo ypač paveikus ir nešė žinią ne tik vietiniu mastu. Visgi, nors teigiamas socialinių medijų poveikis tokiose situacijose akivaizdus, reikia nepamiršti kitos medalio pusės – dezinformacijos rizikos ir politinio legitimumo stygiaus tokio pobūdžio įrašuose. Kadangi tai nėra kontroliuojamas turinys, už jo autentiškumą niekas neatsako. Vadinasi, siekiant užkirsti kelią galimai dezinformacijai, visiškai atsisakyti oficialių sklaidos priemonių, tokių kaip radijas, televizija ir žiniasklaida, būtų klaidinga. Bet kuriuo atveju, vieno nuneigti negalima – toks komunikacijos būdas piliečių sutelkimui yra vienas efektyviausių ir tikėtina, progresyviai dažnės ateityje.
@kristina_classy
Vienas esminių pokyčių, įvykusių telkiant visuomenę – komunikacijos tonas ir kreipinys. Skaitmeniniame amžiuje į turinį siekiama įtraukti kuo daugiau žmonių, o tai atsispindi ir politiniuose bei socialiniuose įrašuose, kuriamuose telkimo tikslu. Iš vieno asmens perspektyvos persikeliama į kelių asmenų, kreipiamasi nebe į individą, o į bendruomenę. Kitaip tariant, skaitmeninėje erdvėje trinama individualistinė samprata, kuriamas didelės, stiprios bendruomenės įspūdis. Būtent šie aspektai itin pasitarnauja mobilizuojant asmenis vienam tikslui. Kadangi įtraukus turinys kinta, keičiasi ir pačios socialinių tinklų platformos. Jei anksčiau pagrindiniais kanalais laikyti Facebook, Twitter (dab. ,,X”), šiuo metu sparčiai populiarėja naujosios kartos platformos, pavyzdžiui TikTok.
TikTok iš kitų socialinės žiniasklaidos priemonių išsiskiria unikaliomis audiovizualinių vaizdo įrašų redagavimo priemonėmis ir itin personalizuotu bei paveikiu algoritmu, leidžiančiu dalintis ir keistis informacija su milžiniška pasauline auditorija. Dėl šios priežasties, augantis platformos populiarumas suteikia laisvę dar sparčiau nešti žinią apie permainas socialiniame ar politiniame lauke. Šiuo metu vykstantis karas Ukrainoje, Izraelio ir Gazos konfliktas, protestai Sakartvele yra tos temos, kurios dominuoja ir socialinių tinklų padangėje. Turinyje galima išvysti vaizdus iš bombardavimų, kreipimusis dėl humanitarinės pagalbos, akimirkas iš palaikymo akcijų bei agitacijas jose dalyvauti. Visa tai sutelkia bendraminčius ir padeda suburti žmones lokaliai, planuojant gyvus susirinkimus ar mitingus.
@brennalip What’s actually going on at Columbia University? An investigative snapshot of the Gaza Solidarity Encampment at Columbia University. #foryou #columbiauniversity #gazasolidarity
Konkretus pavyzdys – Kolumbijos universitete vykstantys protestai, skirti Gazos ruožo aukoms atminti ir solidarizuotis su Izraelio karinės atakos pasekmėmis. Skirtingų TikTok autorių kuriami video įrašai skleidžia žinutę apie žmogaus teisių pažeidimus Gazos ruože bei siekia viešo universiteto pareiškimo, smerkiančio šiuos Izraelio karo veiksmus. Tokiu būdu studentai, kaip bendruomenė, kreipiasi į savo valdybą bei pilietinę visuomenę, ragindami nelikti abejingais. Kitas asociatyvus pavyzdys – ukrainiečių kuriamas video turinys, kuriuo kovojama su Rusijos skleidžiama dezinformacija. Įrašuose dalinamasi faktais apie Rusijos sukelto karo pasekmes, kviečiama aukoti ir prisidėti prie Ukrainos laisvės kovos (nebūtinai tiesiogiai). Šiuo metu Sakartvele vykstantys protestai prieš priimtą „užsienio įsitraukimo” įstatymą aktyviai filmuojami, žymimi grotažyme #NoToRussianLaw ir talpinami Instagram, TikTok, X ir kitose platformose. Dauguma šio protesto dalyvių yra Z kartos atstovai, todėl socialinės medijos – pagrindinis jų mobilizacijos šaltinis. Būtent jų pagalba, Sakartvelo piliečiai ne tik telkiasi protestuoti, bet ir išreiškia savo europietiškas vertybes visam pasauliui.
Taigi, akivaizdu, kad socialinės medijos gali reikšmingai padėti tarptautinei bendruomenei vienytis reikiamu metu. Vis dėl to, tobulėjant DI technologijoms, atskirti teisingą informaciją nuo dezinformacijos gali tapti iššūkiu: jau dabar aktyviai modifikuojamos nuotraukos, vaizdo įrašai ir net balsai. Tik suvokus kontekstą ir jo kilmę, galima susidaryti nuomonę ir priimti socialiniuose tinkluose siunčiamos politinės ar socialinės žinutės „call to action”.
Storck, M. (2011). The role of social media in political mobilisation: A case study of the January 2011 Egyptian uprising. University of St Andrews, Scotland, 20.
Hanrath, J., & Leggewie, C. (2013). Revolution 2.0? The role of digital media in political mobilisation and protest. Peace-Development-Environment, 37.
MacKinnon, K. R., Kia, H., & Lacombe-Duncan, A. (2021). Examining TikTok’s potential for community-engaged digital knowledge mobilization with equity-seeking groups. Journal of medical Internet research, 23(12), e30315.
https://www.theguardian.com/world/article/2024/may/16/georgia-gen-z-drives-protests-against-return-to-past-foreign-agents-law