(Ne)būk atviras: Lietuvos teismo sistemos dovanėlė verslui

2016 rugpjūčio 11

Neseniai žiniasklaidoje pasirodžiusi žinia apie teismo leidimą prieiti prie asmens kreditingumo duomenų socialiniuose tinkluose, kaip įprasta, išgąsdino ne vieną. Jei tiksliau – Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas davė leidimą naudoti “Facebook” esančius vartotojų duomenis asmenų finansinei būklei įvertinti. Na, o Facebook vartotojai savo ruožtu ėmė nerimauti dėl duomenų saugumo, verslų piktų kėslų ir t.t. Kad lietuviai neleistų pienui ir nuotaikoms be reikalo rūgti, skubu sudėti visus taškus ir daugtaškius. Šiuo įrašu trumpai apžvelgsiu, ką reiškia toks sprendimas kiekvienam iš mūsų, ir kaip šioje situacijoje laimėti. 🙂

Iš tiesų šis sprendimas reiškia tai, jog visa viešai prieinama informacija, esanti socialiniame tinkle „Facebook“, gali būti panaudota banko ar kito verslo nustatant, ar yra verta kurti finansinius saitus su tam tikru žmogumi. Kyla logiškas klausimas – kokia tai informacija konkrečiai. Šiuo metu „Facebook“ apibendrina žmogaus „piniginę vertę“ pagal jo apsipirkimus, susietus su Facebook paskyra, arba asmens elgesį „Facebook“ platformoje. Pavyzdžiui, jei įmonė naudoja „Facebook pixel“ savo internetinėje parduotuvėje, „Facebook“ mato, kad konkretus žmogus išleido tokią ar tokią dalį pinigų prabangos prekei. Taip šis žmogus gauna „pasiturinčio“ etiketę. Tuo pat metu vertinamas ir kitas elgesys Facebook’e: pavyzdžiui „check-in“ funkcija, kai asmuo užsižymi, jog yra tam tikruose restoranuose, koncertuose, kelionėse. Įtaką daro ir naudojamas įrenginys prisijungimui prie Facebook (pavyzdžiui, naujausias iPhone arba nešiojamas kompiuteris taip pat signalizuoja apie žmogaus finansinę padėtį).

Taigi, kad ir kaip neetiškai tai beskambėtų, kiekvienas žmogus, užsiregistravęs Facebook sistemoje, prie savo pavardės gauna ir tam tikrą piniginį įvertinimą. Kitas labai svarbus aspektas, vertinant žmonių kreditingumą, yra žmogaus polinkis į riziką,  išsilavinimo lygis ir informacija apie darbovietę. Manau, kad Facebook kuria, o gal jau ir yra sukūrę, algoritmą, kuris apima visus šiuos aspektus ir verslui/bankui duoda gana tikslų įvertinimą apie asmens finansinę būklę, ir galimybę įvykdyti ateities įsipareigojimus. Suvokus šiuos faktus iš „Facebook“ vartotojų pasipylė pasipiktinimų lavina, bet paieškokime priežasčių – kodėl negalime pykti.

Kodėl negalima pykti?

Turbūt tai, jog tiek prekybos centrai, tiek ir socialiniai tinklai kaupia ir analizuoja informaciją apie mus, yra vieša paslaptis. Tačiau neigiama vartotojų reakcija vis dar atrodo natūrali ir savaime suprantama. Po tokio teismo sprendimo taip pat sulaukta nepasitenkinimo bangos. Šioje vietoje norėčiau sustoti ir atkreipti dėmesį į vieną esminį faktą: negalima pykti, jog yra naudojamasi tuo, ką pats sutikai atiduoti ☺ Išskyrus tapatybės vagystės atvejus, sutikimą naudoti mūsų informaciją duodame PATYS. Skubame greičiau susikurti anketą, nepaskaitome sąlygų, džiaugiamės nemokama visa socialinių tinklų infrastruktūra, na o vėliau skundžiamės – jog „viską apie mus žino“.

terms of agreement

Svarbiausia, jog šį niūrų tiesos debesėlį įmanoma išsklaidyti, o taip pat ir susigrąžinti privatumą. Tačiau skubu pabrėžti, jog visiškas privatumas šiandien – nėra geriausia išeitis ☺ Tuoj pat atsakau kodėl.

Renkuosi (ne)būti „atviras“

Iš tiesų, būnant socialinių tinklų dalimi – labai sunku tinkamai kontroliuoti viešinamą informaciją. Ypač sunku užtikrinti, kad viešinama informacija patektų tik į tas rankas, į kurias tikimasi. Internetas mirga nuo įvairiausių patarimų, tačiau perskaityti straipsnį pavadinimu „5 dalykai, ko nereikia share‘inti“ – nepakaks. Norintiems tiek apsaugoti informaciją apie save, tiek suformuoti tam tikrą įvaizdį – teks gerai paplušėti administruojant savo socialinių tinklų paskyras. Tad pasirinkimas – atidžiai saugoti informaciją ar būti „atviru“ socialiniuose tinkluose – priklauso nuo Jūsų, tačiau bet kuriuo atveju pastangų prireiks kone vienodai. Dėl šios priežasties kviečiu Jus investuoti laiko, tapti „atviriems“ ir pasiimti visą įmanomą naudą šioje socialinių tinklų eroje.

Kaip laimėti?

Viliuosi, kad didžiąjai daliai įrašo skaitytojų girdėta sąvoka socialinis kapitalas (angl. social capital). Egzistuoja įvairios šios sąvokos interpretacijos, tačiau idėja – viena. Žmonės, su kuriais užmezgame draugišką ryšį yra ilgalaikė investicija. Tai galimybių kupinas tinklas, kuris paveža Tave namo, padaro nuolaidą batų parduotuvėje, nusiveža atostogų prie Platelių ar pagamina „nugalėtojo“ marškinėlių Tavo darbuotojams ☺ Tai lyg piniginė, kupina nuolaidų kortelių, tačiau šios yra „asmeninės“, nors ir matomos visų. Tai ryšiai, siekiantys toliau nei Tavo Facebook paskyra, įgaunantys prasmę ne tik virtualiai, tačiau ir realiame gyvenime. Būtent tokio – socialinio kapitalo – kaupimas vienas iš būdų būti sėkmingam socialiniuose tinkluose ar versle.

stats media social media gang

Viską apibendrinus, Tavo pasirinkimas būti (ne)matomu „Facebook“ yra lygus mokėjimui naudotis privatumo nustatymais. Tinkamai sustygavus privatumo nustatymus, galima apsaugoti bei protingai išnaudoti savo socialinį kapitalą, bei paslėpti jautrią informaciją nuo pašalinių akių. Strategiškai pasirinkus socialinius kanalus (pvz. Linkedin simbolizuoja darbuotojo profesionalumą) ir įgyveninant nuoseklią komunikaciją, galima kurti geriausią viešą įvaizdį, kuris bus įvertintas teigiamai tiek žmonių, tiek verslų, kuriems yra aktualus Tavo kreditingumas. Gera strategija gali atnešti banko paskolą, naują darbą ir žinoma  naujas bei vertingas pažintis 🙂

 

Ko tikėtis ateityje?

Manau jog toks teismo sprendimas gali tapti puikia proga jauniems, perspektyviems specialistams lengviau pradėti savarankišką gyvenimą. Taip nutiktų tuomet, jei šie sugebėtų kurpti asmeninį socialinį kapitalą bei formuoti tinkamą įvaizdį socialiniuose tinkluose. Iš tiesų, daugelis iš mūsų jau šiokiu tokiu būdu prisitaikėme, pavyzdžiui, bandydami gauti poziciją svajonių darbovietėje, kuriame profilį LinkedIn ar nusiimame mums taip patikusią „Facebook“ nuotrauką prie šašlykinės, tačiau ar to pakanka? Šį klausimą palieku kiekvienam apmąstyti individualiai 🙂

O ką šis sprendimas reiškia verslui? Be abejo skaidresnį kreditų teikimą, atsiradus daugiau galimybių patikrinti ir pažinti savo klientus. Tikėtina, jog bus investuojama į dar platesnį rinkos tyrimą, o taip pat ir naujų specializuotų produktų kūrimą. Dėl šios priežasties, Lietuvos verslams linkiu „nepramiegoti“ šio traukinio ir tinkamai išnaudoti socialinių tinklų diktuojamą verslo ir asmeninio gyvenimo ritmą.

 

Linkėjimai!

Social Media Drummer

Audronė Šalnaitė


Dalintis

Sužinokite naujienas pirmieji!

Gaukite patarimus, naujausius straipsnius ir informaciją apie renginius. Jau šimtai žmonių prenumeruoja, nepraleiskite naujienų ir jūs!
El. pašto adresas
Saugu ir jokių reklamų

Susisiekime